šaškus

šãškus, -ė smob. (2) NdŽ, Tv, šàškus (2) OGII274 žr. šašius: Šaškės panos ir degutnosos kavalieriai Vg. ^ Ant viršaus braškė, apačioj šãškė (apie žmogų, gražiai apsirengusį, bet nesipraususį) Varn.